- puokis
- 1 puõkis sm. (2) Brs, Rt; P, puokỹs (4); LBŽ bot. tokia pelkių žolė, švylys, pūkys (Eriophorum): Pilna pelkė puõkių priaugusi, atrodo balta iš tolo Vkš. Kas čia ne šienas – vieni puõkiai Als. Mūso pievos – vieni puõkiai Eig. Puokių sėklas apipilti šnapše ir gerti [nuo epilepsijos] LTR(ž.). ^ Juokis, juokis – išdygs tau puõkis! Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.